noravas

×noravas (l. narów) sm. valia, paliepimas: Ponas paslėptines geramui apreikš ir valią savą žmogui, savęs bijančiamui, kursai sergt jo noravą KN22. Teipag velnio gundytas buvai, nepagirdamas jo noravo meile savo KN142.